|
KAIP MALDA PADEDA ŠVENTŲ VARDŲ KARTOJIMUI
Aš tylėjau. Mane kaustė suvokimas, kad tiek daug laiko aš praleidau veltui. Juk iki dabar aš gyvenau paprastą, paviršutinišką gyvenimą, kažkodėl jį vadindamas dvasine praktika. Aš pažvelgiau į savo draugus. Jie pusryčiavo ir linksmai kažką aptarinėjo. Man pasidarė negera. – Mano bėda – neatidus kartojimas, – pasakiau aš. – Žinau, kad tai blogai, bet nieko negaliu padaryti. Nors ir stengiuosi, bet suvaldyti proto neįstengiu. Ir taip – daug metų. Paaiškinkite, prašau, smulkiau, kokiu būdu padeda malda ir kaip padidinti ratų skaičių? Ką daryti pirmiau: ar didinti ratų skaičių, ar gerinti atidumą, pasikliaujant malda? Kas nuo ko priklauso, arba kas iš jų priežastis, kas – pasekmė? Nitja Pantha atsakė: – Šventų Vardų kartojimas – bhakti-jogos viršūnė. Į ją įeina visi kiti aštuoni metodai, ji yra jų tikslas ir aukščiausias atlikimo lygis. Tokiu būdu, Viešpaties vardų kartojimas yra aukščiausia maldos pakopa. Melstis galima asmenybei. Bet vargas tam, kuris nesupranta, kad Šventas Vardas – tai Asmenybė. Būtent toks nesupratimas niekais paverčia visas mūsų pastangas. Tu kalbi apie savo neatidumą. Tai reiškia, kad Viešpats iki šiol tau yra tik abstrakcija, neegzistuojanti realybėje. Todėl maha-mantra tau – tik trijų nesuprantamų žodžių rinkinys. Tavo protui ji tik monotoniškas, nieko nesakantis triukšmas, panašiai kaip ventiliatoriaus ošimas. Protas prie jo pripranta ir nustoja kreipti į jį dėmesį. Tokiu atveju ir ratų skaičiaus didinimas, ir pats kartojimas netenka prasmės. Jeigu tu esi šalia Asmenybės, bet nekreipi į ją jokio dėmesio – tai ignoravimas. Mechaniškai kartodamas mantrą kad ir kiauras paras, tu Viešpačio nepasieksi ir per tūkstančius metų. Juk toks ignoravimas – tai sunkus Švento Vardo įžeidimas. O dabar atsiverskime šią knygą ir pažiūrėkime, kokios atsainaus kartojimo pasekmės. Žiūrėk, tai – Šrylos Bhaktivinodos Thakuro Šri harinama čintamani. Joje pateikiamas Viešpaties Čaitanjos pokalbis su Haridasu Thakuru. Viešpats jį pripažino namačarja, tuo, kuris duoda autoritetingiausius nurodymus ir mokina kitus savo asmenišku pavyzdžiu. Nitja Pantha atsivertė nedidelę knygą ir pradėjo skaityti iš įvairių vietų, retkarčiais paaiškindamas prasmę. “Neatidumas ir ignoravimas – sinonimai. Neatidumas kartojant Šventą Vardą sukuria savotišką iliuziją, kurios veikiamas žmogus pradeda daryti ir kitus Švento Vardo įžeidimus, nuo kurių labai sunku atprasti. Šita iliuzija sukelia potraukį turtams, seksui, visuomeninei padėčiai, sėkmei ir net apgavystei. Kai tokie troškimai užteršia širdį, naujokas palaipsniui praranda norą kartoti Šventą Vardą”. – Kokiu būdu tai įvyksta? – paklausiau aš. – Tai nesunku suprasti. Iš pradžių žmogus prisiklauso apie nuostabius rezultatus, kuriuos duoda mantros kartojimas. Jis užsimano juos gauti ir imasi džapos. Bet rezultatai taip pigiai neateina, ir žmogaus entuziazmas ima blėsti. Kuo ilgiau jis kartoja be jokių progreso žymių, tuo silpnesnis jo tikėjimas į mantros efektyvumą. Galiausiai jis visiškai nusivilia ir norėdamas užpildyti susidariusią tuštumą, grįžta prie ankstesnio gyvenimo būdo. Ignoravimas pasėja anarthų sėklas. Jos greitai sudygsta ir sukelia materialaus gyvenimo potraukį. Nepaisant visų įtikinėjimų ir įrodymų apie Švento Vardo šlovę, žmogus jau netiki jais, nes jo asmeninė patirtis rodo, kad mantros kartojimas yra beprasmiškas laiko gaišimas. Toks žmogus yra pasmerktas. Todėl pirmiausia reikia suprasti, kad Šventas Vardas yra Asmenybė. Bet tai įmanoma tik Krišnos malonės dėka. Štai ką apie tai sako Haridasas Thakuras: “Nesuvokiant, kad Šventas Vardas ir Krišnos Asmenybė yra tas pat, neįmanoma pradėti dvasinę praktiką”. “Pati dživa atotrūkio iliuzijos negali nei išvengti, nei įveikti, bet tai lengva padaryti Viešpaties malonės dėka. Todėl labai svarbu su dideliu nuolankumu maldaute maldauti Viešpatį apreikšti Savo malonę. Tai vienintelė dživos išsigelbėjimo priemonė. Tie, kurie nori tyrai kartoti Šventą Vardą, pasikliaudami tik savo intelektu ir proto patyrimu, pamatys, kad jų pastangos bergždžios”. Toliau Haridasas Thakuras pateikia maldingo nusiteikimo pavyzdį. “O Viešpatie, pas mane visiškai pasaulietiškos mintys ir protas, todėl aš tariu Tavo Vardą be jokio jausmo. Man perdaug nesiseka, kad galėčiau pajusti transcendentinio ir stebuklingo Švento Vardo poveikį. Viešpatie, aš meldžiu Tave maloningai apsireikšti Savo Šventu Vardu ir šokti ant mano liežuvio. Meldžiu Tavo lotosinių pėdų prieglobsčio. Jeigu nori, amžiams įkalink mane materialiame pasaulyje. Tu gali elgtis kaip nori, tik, prašau, leisk man pajusti dievišką Švento Vardo nektaro skonį. O, Viešpatie Čaitanja! Tu – gailestingumo vandenynas. Mano nerami širdis šaukiasi Tavęs. Jeigu neprabus mano sąžinė ir aš nemaldausiu Tavo malonės, vadinasi, aš būsiu pats didžiausias nelaimėlis”. Nitja Pantha tęsė: – Tokiu būdu, melsti Viešpatį Jo malonės – vienintelė galimybė patirti, kad Šventas Vardas – tai Asmenybė. Bendravimas su Viešpačiu maldoje turi vykti nuolatos, ir tada labai greitai atsiras pojūtis, kad Jis yra kažkur visai čia pat. Argi gali tada Jo Vardo kartojimas išlikti neatidus!? Pavyzdžiui, aš kalbu su tavimi. Nieko realiau už tave man dabar nėra! Štai toks jausmas atsiranda maldos metu. Kur tu beeitum, ką bedarytum – visada stenkis, kad Krišna būtų tavo prote. Iš pradžių jis skendės tamsoje, tačiau tu nesibaimink. Toliau šlovink Viešpatį ir melsk Jo malonės. Tuo pat metu kuo atidžiausiai ir su meile kartok Jo Vardą. Iš lėto didink ratų skaičių, o likusį laiką be perstojo melsk Viešpatį malonės.
Hare Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Hare Hare Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare |
goswami.ru
www.bhaktijoga.lt Torsunov.ru Ajurveda visiems Vegetarinių patiekalų gaminimo kursai JOGOS MITYBA Ekologiški produktai Usanin.com Trečias tūkstantmetis |